Manyje yra trys žmonės. Vienas – Charbchadžan Singchas. Kitas – Yogi Bhajan. Trečias – Siri Singch Sachibas. Siri Singch Sachibas yra labai tiesus jūsų ramybės drumstėjas, kuris jus perkanda akimirksniu. Jis tuojau pat suras, kas su jumis ne taip; išanalizuos jus kaip už dvigubą sąskaitą. Yogi Bhajan – tas užjaučiantis, analitinio pobūdžio inteligentiškas žmogus, kuris jums papasakos, kas yra kas ir kodėl. „Bet tai tavo sprendimas, sūneli (arba dukrele), gali elgtis, kaip panorėsi“. Dar yra Charbchadžan Singchas, kuris sakys: “Tai atsiskiriame! Nepergyvenkite, nėra jokių problemų. Viskas pasaulyje puiku. Dievas ir aš, aš ir Dievas yra viena“.
– Yogi Bhajan
Charbchadžan Singch Puri gimė 1929 metų rugpjūčio 26 dieną leidžiantis saulei mažame Kot Charkarno kaimelyje, Gurdžranvalo apskrityje, kuri tuomet buvo Indijos dalis, o dabar priklauso Pakistanui.Jis buvo pirmasis sūnus šeimoje, kuri daugiau nei 25 metus meldėsi, kad gimtų berniukas, palikimo perėmėjas. Kartą tėvai maldos metu pasižadėjo – jeigu jiems gims sūnus, jį nuveš į Vaišnu Devi šventyklą padėkoti Dievui už tokį palaiminimą ir padovanoti kūdikiui tiesioginį šios šventos vietos patyrimą. Kai gimė, mažutis kūdikis Charbchadžan Singchas, pririštas ant tėvo krūtinės, uždengtas garbanota tėvo barzda, stačia nuokalne buvo pakeltas į Vaišnu Devi olą, kad jam atliktų šią šventą apeigą. Nors mažylis Charbchadžan Singchas buvo vos kelių dienų – ne mėnesių ar metų – kūdikis, šios pirmos piligrimystės, šitos maldos poveikis ir ryžtas atlikti tokią pareigą ir buvo tos aplinkybės, nulėmusios visos jo filosofijos ir gyvenimo patirties pagrindus. Taip prasidėjo jo dvasinė kelionė po visas įmanomas šventąsias vietas, šventuosius žmones, pažintis su mokymais, raštais ir visų religijų technikomis.
Vaikystė
Charbchadžan Singchas gimė žemvaldžio šeimoje, kuriai priklausė visa teritorija su medžiais. Todėl jo gimimas tapo didžiuliu džiaugsmu, kurį šventė visa gyvenvietė. Per kiekvieną gimtadienį jį sverdavo ir išdalindavo skurdžiai gyvenantiems kaimo gyventojams tiek auksinių monetų, kiek kilogramų jis svėrė – ir dar po septynis kartus tiek kilogramų kviečių. Ši vargingai gyvenančių žmonių vaišinimo tradicija jo gimimo dienos garbei nuo labai ankstyvo amžiaus davė sevos ir siekimo pamaitinti žmones pradžią.
Mokslas pradžios mokykloje buvo unikalus – jis buvo vienintelis berniukas katalikiškoje mergaičių mokykloje, įsteigtoje prie vienuolyno. Tai buvo geriausia mokykla visoje apskrityje. Savo giliais klausimais, į kuriuos nebuvo įmanoma atsakyti, jis dažnai vesdavo iš kantrybės motiną-vienuolyno vyresniąją.
Sant Chazara Singch
Vadovaujamas Sant Chazara Singcho, to meto Kundalini jogos ir Machan Tantrikos meistro, Jogi Bhadžanas studijavo Kundalini jogą, Tantrinę jogą ir gongo meditaciją. Apie Sant Chazara Singchą ir jo mokymą, kurį jis perteikė Jogi Bhadžanui, galime susidaryti vaizdą iš kai kurių Jogidži pasakojimų.
Laikykis!
Kartą jaunas Charbchadžan Singchas susiruošė stebėti sportinių varžybų. Kad geriau matytų virš žmonių minios, jis pašokęs užsikabino už šildytuvo vamzdžio. Nelaimei vamzdis neišlaikė ir užgriuvo ant jo kartu su dalimi sienos ir lubų. Jis patyrė rimtų traumų, pusė kūno buvo paralyžiuota, jis buvo skubiai išgabentas į ligoninę. Tai nutiko vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų metu – pagal britų švietimo sistemą praleisti baigiamuosius egzaminus reiškė likti mokykloje dar vieniems metams. Egzaminų metu pas jį į ligoninę atėjo Sant Chazara Singchas. Kai sužinojo, kad jo jaunasis mokinys turės likti antriems metams mokykloje, pareiškė, kad toks laiko praradimas gabiam mokiniui yra neleistinas. Egzaminus reikia išlaikyti! Charbchadžan Singchas ne tik kankinosi iš skausmo – jis negalėjo rašyti, sunkiai kalbėjo. Jis tam priešinosi, gydytojai buvo nusiteikę prieš tokį sumanymą, tačiau Sant Chazara Singchas negalėjo pakęsti priešinimosi. Charbchadžan Singchas buvo paguldytas ant neštuvų ir nuneštas į salę, kur vyko egzaminai. Tada Sant Chazara Singchas įtikino egzaminuojantį mokytoją, kad Charbchadžan Singchui reikia leisti laikyti egzaminus tokiu būdu: jam skaitomi klausimai ir už jį užrašomi atsakymai. Egzaminai buvo išlaikyti. Kūnas išgijo. Bet kas svarbiausia, Jogi Bhadžanas visiems laikams įsisavino principą „Laikykis!“. Jo mokytojo atkaklumas be jokių kompromisų išlaisvino jį iš apribojimų, kuriuos jis pats buvo sukūręs; iš apribojimų, kuriuos jam priskyrė kiti. Jis išmoko nepasiduoti, niekada nenusileisti nė už grašį, laikytis ryšio su Begalybe, nepriskirti savęs prie baigtinumo, ribotumo. „Svarbu ne pats gyvenimas, o drąsa, kurią įnešate į jį“
Iššūkis
Kitą kartą Jogi Bhadžanas pasakojo istoriją apie neįtikėtiną išbandymą, kurį jam pateikė Sant Chazara Singchas.
Pasivaikščiojimo metu jie ėjo pro didžiulį medį. Sant Chazara Singchas pasakė: „Bhadžanai, tu esi toks didelis ir stiprus, gal parodysi man, kaip sugebi įlipti į šį medį?“ Jaunasis Charbchadžan Singchas didžiuodamasis savo jaunomis jėgomis įlipo į medį. Kai atsisėdo ant šakos pailsėti, Sant Chazara Singchas iš apačios jam pasakė: „Labai gerai, o dabar sėdėk ten ir lauk, kol aš grįšiu“.Jaunasis mokinys sėdėjo ir nedvejodamas sulaukė grįžtančio savo Mokytojo. Laukti jam teko tris dienas, teko gerti rasą nuo lapų, gamtinius reikalus reikėjo atlikti tiesiai nuo medžio, kol nesugrįžo Sant Chazara Singchas. Mokytojui grįžus jaunasis jogas taip ir neišgirdo nė vieno pagyrimo ar susirūpinimo, kaip jam pavyko visa tai ištverti. Vis dėlto Jogi Bhadžanas apie savo mokytoją kalba taip: „Jis iškėlė iš mano gelmių ne vyrą, ne šventąjį ar didžią asmenybę, bet tikrą žmogų. Nėra pasaulyje būdo, kaip galėčiau išreikšti jo pašlovinimą, atiduoti pagarbos duoklę ir padėkoti. Jis padarė stebuklą. Anksčiau sakydavau, kad aš esu toks, kokio reikia, bet jis iš tikrųjų padarė iš manęs tai, ko reikia ir aš tapau geriausiu, kokiu galiu būti. Štai kodėl pusryčiams aš gaunu sielvartą, pietums – tragediją, o vakarienei – išdavystę. Galite tai užsirašyti. Tai jums padės. Ar gali būti dar kas nors, kas jums keltų rūpestį? Jei galite suvalgyti šiuos tris dalykus ir juos suvirškinti – esate geriausias iš žmonių.
Jogi Bhadžanas apie sidchus
Jaunystėje jogas Bhadžanas turėjo gebėjimą, vadinamą Sidchų vandeniu, kitaip sakant jis turėjo galios valdyti vandens stichiją, Štai ką jis pasakoja apie tai, kaip jam pavyko atsikratyti šio „prakeiksmo“.
Žinote, kai turėjau šią jėgą, buvau labai juokingas. Kartą padariau didžiulę klaidą. Mes sėdėjome visi kartu. Staiga atplaukė sunkūs debesys ir pradėjo lyti. Bet toje vietoje, kur mes sėdėjome nenukrito nė lašas vandens. Visi buvo laimingi. Visi pripažino, kad „jogas Baba“ yra didis sadchu. Kai viskas baigėsi ir buvo padengtas bendras stalas, prie manęs priėjo senyvo amžiaus žmogus ir paklausė: „Ar tai tu padarei?“ Aš atsakiau: „Ką? Aš nieko nedariau“. Jis paklausė: „Tu norėjai, kad nebūtų lietaus?“ Aš atsakiau: „Na, tai buvo taip ne laiku. Mes taip buvome pasinėrę į Dievo garbinimą, buvo tokia laimė, toks džiaugsmas“. Jis pasakė: „Matai šiuos medžius ir augalus? Tu jiems nedavei vandens. Kodėl taip pasielgei?“ Aš atsakiau: „Aš nieko NEDARIAU. Taip, aš tikrai panorėjau, aš to neneigiu. Aš tikrai norėjau, kad čia lietus nelytų“. Jis pasakė: „Tai neturėjo išsipildyti“. „Jūs norite pasakyti, kad mano noras išsipildė?“ Jis pasakė: „Tu ką, esi aklas? Pažiūrėk gi“. Aš pasakiau: „Taip. Bet pas mane tiek žmonių, tūkstančiai žmonių. Rytoj jiems pasakysiu, kad visi jie palytų. Dabar aš jiems galiu pasakyti, tiesiog pasakyti vieną žodį ir viskas įvyks“. Jis pasakė: „A-a-a. Tai gerai. Reiškia tu gali valdyti vandenį?“ Atsakiau: „Kažką panašaus“. Jis pasakė: „Tada, jei tavo siela negaus išsilaisvinimo, ji turės praeiti pro vandenį“. Aš pasakiau: „Na ką gi, ji priims vonią. Koks skirtumas?“ Jis atsakė: „Pusė gyvų būtybių gyvena vandenyje. Ji turės praeiti pro visas šias inkarnacijas. Ar to nori?“ Aš pasakiau: „Palaukite. Ką jūs turite omenyje“. Jis atsakė: „Aš tau kalbu apie tai, ko tu nesupranti. Jeigu tu valdai sidchus, tai reiškia turi galios vienai iš stichijų“. Pasakiau: „Štai kaip. Supratau“. Tai buvo paskutinė diena, kai aš ką nors panašaus dariau.Atvykau į Amritsarą. Atsistojau priešais Charimandir Sachib (Auksinės šventyklos) vartus ir pasakiau: „Palaimintas tu, kuris išmokei mane visko. Palaimintas aš, kuris niekada daugiau nesimokys šitų fokusų“. Ir aš to atsisakiau. Štai ir viskas.
Į valią įsiterpti dėl geresnio yra leistina. Jeigu norite ką nors pakeisti dėl kvailų tikslų – jūs nesate teisus. Taip, jūs galite pakilti. Taip, jūs esate dieviškas. Tačiau imdamiesi bet kokios kontrolės – tiesioginės, netiesioginės, mentalinės, verbalinės arba subtiliosios, jūs kuriate priežastį, pradedate priežasčių ir pasekmių grandinę ir jums teks turėti reikalų su pasekmėmis. Kaip mokytojai, jūs negalite sau leisti pasekmių. Todėl – nepradėkite šios grandinės. Tai gyvenimo dėsnis. Nelaužykite šio dėsnio. Lygiai taip, kai jūs nešate pilną krepšį, turite stebėti, kad jo dugnas visada būtų apačioje. Kitokiu atveju išbarstysite tai, kas yra apačioje.
Kundalini jogos Meistras
Akylai prižiūrimas Sant Chazara Singcho Jogi Bhadžanas tobulinosi Kundalini jogos, Tantra jogos disciplinose. Neįtikėtinai ankstyvame amžiuje, kai jam buvo šešiolika metų, jo mokytojas pripažino jį Kundalini jogos Meistru.
Mokytis jogos
Pas Sant Chazara Singchą įvaldęs Kundalini jogą ir Tantra jogą, Jogi Bhadžanas pradėjo mokytis jogos, jo globėju tapo Ačarja Narinder Devas. Šventų jogos raštų Smriti žinovas, mokęs Hatha jogos, poveikio nervų sistemai ir jos pusiausvyrai. Šis pastarasis dalykas Jogidži pasirodė neįkainojamas Jungtinėse valstijose, kur jis aptiko, kad dauguma žmonių kenčia nuo nervų sistemos sutrikimų.
Visame pasaulyje žinomas Šivanandos ašramas Rišikeše (kur mokėsi pripažinti mokytojai Svamis Čitananda, Svamis Višnu Devananda ir Svamis Satčidananda) lyg dvasinių žinių fontanas skleidė srautą amžinosios Tiesos, žinomos kaip Vedantos filosofija. Iš šio garsaus dieviškos išminties šaltinio Charbchadžan Singchas galėjo pripildyti savo širdį ir sąmonę įkvėpimu.
Šeimyninis gyvenimas
Dar būdamas vaiku Charbchadžan Singchas girdėjo iš savo pamaldaus senelio įkvepiančius pasakojimus apie sikchų Guru, apie sikchų istoriją. Šie pasakojimai labai paveikė jo vertybinę sistemą – vertybes ir dorybes, kuriomis vėliau jis dalinosi su savo jogos mokiniais.
Baigęs aukštąją mokyklą Charbchadžan Singchas tęsė mokslus – jis įgijo mokslų daktaro laipsnį psichologijos srityje, kad pradėtų valstybės tarnautojo karjerą ir gyventų šeimyninį gyvenimą. 1953 metais jis vedė Sandarni Inderdžit Kaūrą ir kartu išaugino trejetą vaikų.
Guru Ram Dasas
Vienas iš svarbiausių Charbchadžan Singcho gyvenimo patyrimų – tai savo asmeninio Guru įgijimas. Tai buvo Guru Ram Dasas. Tai buvo pokyčio momentas, nulėmęs jo ateitį ir likimą. Būdamas valstybės tarnautoju, jis būdavo skiriamas į įvairius Indijos rajonus. 1960 metais jis buvo išsiųstas į regioną, kuriame buvo Amritsaro miestas.Per visą tarnavimo šiose pareigose laikotarpį jis pasinaudojo kiekviena galimybe tarnauti Guru, plaudamas marmurines Charimandir Sachib (Auksinės šventyklos) grindis. Būdamas sikchu, jis suvokė ypatingą Auksinės šventyklos ir švento Amritsaro miesto reikšmę. Bet aukščiau viso to jam buvo jo paties įsitikinimai, kuriuos įgijo asmeniniuose dvasiniuose ieškojimuose ir kurie teigė, jog tik per susitaikymą ir pasiaukojančią tarnystę jis galės rasti realizaciją, kurios ieškojo. Jis daug metų praleido mokydamasis pas dvasinius ir religinius mokytojus. Daug metų skyrė mokytojo pareigų atlikimui, įgijo siddchi tobulojo jogino statusą. Tačiau jis suvokė, kad gyvenime jam trūko mokytojo, globėjo ir Guru, priklausomybė kuriam būtų aukščiau asmeninio ryšio su bet kuo, gyvenančiu ant Žemės. Jis troško aukščiausio begalinės meilės prisilietimo ir supratimo, dėka kurio visi gyvenimo galvosūkio elementai susidėliotų į vieną visumą. Ir štai kiekvieną dieną, keturių su puse metų laikotarpyje valstybės tarnautojas Charbchadžan Singchas plovė Charimandir Sachib, Auksinės šventyklos grindis.
Taip plaudamas savo mylimo Guru namų grindis, jis suvokė, kad iš tikrųjų jis yra palaimintas Guru Ram Daso Namų sūnus. Jis visada sakė, kad tuo, kuo yra, jį padarė Auksinės šventyklos grindų plovimas, o ne visi jo titulai ir laipsniai.
Į vakarus
Daug įvykių nutiko iki tos akimirkos, kai Charbchadžan Singchas, Tarptautinio Palimo oro uosto muitinės tarnautojas 1968 metų rugsėjį išskrido iš to pačio oro uosto, kad pradėtų visiškai naują savo gyvenimo periodą. Šią grandinę baigiančiuoju akcentu tapo Naujojo Delio muitinės bazėje pasirodęs kanadietis džentelmenas. Jis išreiškė nusivylimą, kad jam nepavyko rasti jogo, kuris galėtų vykti į Kanadą ir dėstyti Toronto universitete. Charbchadžan Singchas papasakojo džentelmenui apie savo kaip jogo išsimokslinimą. Jam buvo pasiūlytos pareigos ir labai greitai jis pradėjo rengtis išvykimui.Nutiko taip, kad atskridus į Londoną, aviakompanija pametė jo bagažą. Viskas, kas su juo liko, tai mažas Prancūzijos oro linijų krepšelis su Gurbano iš Sukchmani kirtanos magnetofono įrašu. Bagažo jam taip ir negrąžino. Tokiu būdu jis neturėjo nė cento. Ir štai jis sužino, kad džentelmenas, su kuriuo turėjo susisiekti Kanadoje dėl dėstytojo darbo, žuvo aviakatastrofoje.Akivaizdu, kad šiuose įvykiuose reiškėsi Guru ranka. Charbchadžan Singchas atvyko į Vakarus ir dabar jam teko tyrinėti kelią, kurį jam paskyrė Guru. Netrukus pradėjo dirbti raštininku stambioje leidykloje ir mokyti jogos vietiniame jogos ašrame bei garsiame gyvenamajame komplekse „Rokdeil“, kur mokiniai jį su meile pavadino Jogi Bhadžanu.
1968 metų gruodžio mėnesį senas Jogi Bhadžano draugas iš Naujojo Delio, kuris buvo atvykęs gyventi į Jungtine Valstijas, per išeigines jį pakvietė atvykti į Los Andželą. Jogi Bhadžanas iš karto pajuto, kad Los Andželas – tai jaunimo judėjimo, savęs pažinimo, savęs atvėrimo ir tikrųjų vertybių išreiškimo centras. Suprato, kad ten jį atvedė Guru, nes jis turėjo pakankamai žinių, patirties ir technologijų, kad numalšintų šių ieškančiųjų sielų troškulį. Jis pradėjo mokyti Kundalini jogos, pirmiausia kultūros centre „Rytai- Vakarai“, tada baldų parduotuvėje, esančioje adresu Melrouz aveniu, 8800.
Machan Tantrikas
1971 metais Jogi Bhadžanas tapo Baltosios Tantros jogos meistru (Machan Tantriku). Visais laikais iš Žemėje gyvenančių žmonių gali egzistuoti tik vienas Machan Tantrikas. Kol buvo gyvas Sant Chazara Singchas, jis buvo Machan Tantrikas. Tuo metu, kai Jogi Bhadžanas mokėsi pas Sant Chazara Singchą, šis turėjo dar vieną mokinį, vardu Lama Lilan Po. Kai Santdži išėjo, Machan Tantriko jėga perėjo pas Lama Lilaną Po. 1971 metais mirus Lama Lilanui Po, Machan Tantriko vardas buvo suteiktas Jogi Bhadžanui – tai jam suteikė atitinkamą jėgą ir atsakomybę.
Tik Machan Tantriko dėka galima pravesti Baltosios Tantros jogą. Baltosios Tantros jogos meditacijos metu iš dalyvių pasąmonės išlaisvinamas didžiulis negatyvo kiekis. Kad negatyvumo išlaisvinimas vyktų be jo projektavimo į partnerį, Machan Tantrikas jį filtruoja per savo aurą.
Siri Singch Sachib
Visi jo gyvenimo aspektai rengė jį daugiaplaniui vaidmeniui, kurį Vakaruose jam teko atlikti – dvasinio mokytojo, plataus bendrijų ir verslo įmonių tinklo visame pasaulyje įkūrėjo ir administratoriaus, galiausiai – religinės ir administracinės Sikchų Dharmos Vakaruose Valdybos vadovo. 1970 metais Jogi Bhadžanui pirmajam buvo suteiktas Siri Singch Sachibo vardas kartu su įgaliojimais sukurti Sikchų Dharmos Misiją Vakarų pusrutulyje. Jis vadovavo jai su precendento neturinčiu atsidavimu ir tapo neprilygstamai švaraus lyderio pavyzdžiu vėl atgimusios Dharmos, giliai įsitvirtinusios bendruomenių, kurioms ji tarnauja, gyvenimuose.
Pasaulio pasiuntinys
Jogi Bhadžanas nenuilstamai darbavosi dėl Kundalini jogos mokslo ir praktikų skleidimo Vakarų pusrutulyje ir už jo ribų bei sulaukė plataus pripažinimo kaip pasaulinis lyderis ir karys už taiką ir planetos išgydymą. Jis aktyviai dalyvavo dialoge tarp religijų. 1985 metų liepą pirmą kartą jo įsteigta Tarptautinė maldos už taiką diena. Šis kasmetinis įvykis tapo visuotine malda už taiką visame pasaulyje, kurioje dalyvauja daugelis garsių figūrų, tarptautiniu mastu pripažintų religijos, politikos ir humanitarinės veiklos srityse.
Jogi Bhadžanas sugebėjo integruoti išmintį, įgytą iš daugelio jo gyvenime sutiktų mokytojų, kurie išlaikė laiko ir patirties patikrintas senos ir kilnios visuomenės kultūrines tradicijas. Jis pasinaudojo savo žiniomis apie jogą ir paprastą dietinę praktiką, paveldėtą iš kultūros, dar nepametusios ryšio su liaudies medicina.Visa tai apjungęs su įgimta išmintimi ir prašvitimu, pasiektu tarnaujant Guru Ram Daso namuose, žmogus, kurį mes žinome kaip Charbchadžan Singchą, Guru paskirtas Tiesos pasiuntiniu, pradėjo tarnystės, globos ir žmonių, kuriems lemta tapti Vandenio eros lyderiais ir mokytojais, bendruomenės kūrimo misiją.
Ištrauka iš knygos „Žmogus, kurį vadino Siri Singch Sadžib“,
internetinis puslapis ZNO
Jogi Bhadžano mokyklos Kundalini joga
Kai tik Jogi Bhadžanas pradėjo mokyti Kundalini Jogos, jau pačią pirmą akimirką jis pareiškė: „Atėjau rengti mokytojus, o ne rinkti mokinius. Savo Guru dėka atėjau tarnauti toms sieloms, kurios gyvens Vandenio eroje“. Jis pradėjo dalintis kolosaliu mokymu, kurį mes vadiname „Jogi Bhadžano mokyklos Kundalini joga“. Visiškai sąmoningai ir labdaros pagrindais jis įkūrė Tarnystės Vandenio epochos sąmonei Mokymų namus. Kartą mokinys jo paklausė: „Kaip galėčiau geriau jus pažinti?“ Jis atsakė: „Aš esu savo mokymuose. Skaitykite, praktikuokite juos ir pažinsite mane“. Savęs pašventimo, ištikimybės ir sąmoningumo dėka jis mums paliko ne žinių perdavimo išrinktiesiems liniją, o palikimą, ne asmenybės kultą, o Kelią.
Laikykitės !
JOGI BHADŽANAS PALIKO SAVO FIZINĮ KŪNĄ 2004 metų spalio 6-ją dieną, 9 valandą vakaro būdamas 75 metų amžiaus. Tai įvyko jo namuose Espanjoloje, Naujojo Meksiko valstijoje. Visame pasaulyje rinkosi žmonės, kad pagerbtų šio išskirtinio Mokytojo ir žmonijos tarno atminimą. Daugybė mokytojų, įkvėpti jo pavyzdžiu, ir toliau ištikimai neša jo, su nieku nepalyginamo Mokymo, didį palikimą. Štai ištrauka iš paskutinės jo įrašytų paskaitų, kuri buvo perskaityta sekmadienį, 2004 metų spalio 3-ją dieną.
„Dievas ir siela yra pastovūs. Amžini. Išeiti turime mes. Kartą ir jūs atsidursite šiame etape. Kūnas taps amžina siela… Mes turime suprasti, kad esame begalinis Dievo spindulys… Gyvenimas duotas tam, kad gyventume vieni dėl kitų. Kad gyventume vieni dėl kitų“.
