KAS YRA JOGA? SUVOKIMO PATIRTIS
Aš patyriau, kad žmonės neturi elementaraus Kundalini jogos tikslų, proceso ir technikų supratimo. Jie nesupranta jogos idėjos esmės. Kai kurie mano, kad joga- tai religija. kiti laiko ją fiziniais pratimais sveikatai ir gyvybinei jėgai sustiprinti. Kai kas galvoja, kad tai – psichologinė sistema, kuri vysto psichikos potencialą. Iš tikrųjų panašios idėjos grįstos nesupratimu. Joga – tai, visų pirma, tarpusavio santykiai.
Pažvelkime į žodžio „joga” kilmę. Joga, kaip mes Vakaruose ją suprantame, kilusi iš biblinio žodžio jouk, kurio šaknis – sanskritiškame judž. Abu šie žodžiai reiškia „sujungti kartu” arba „apjungti”. Joga – tai individualios, vienetinės sąmonės jungtis su Begaline Sąmone. Jogu vadinamas tas, kuris pilnai pasitiki Aukščiausiąja Sąmone, kuri yra Dievas, iki sujungs savo vienetinį „aš” su Begaliniu „Aš”. Štai ir viskas, ką tai reiškia.
SUVOKIMO TECHNOLOGIJA
Joga – tai suvokimo technologija. Jos pradžia yra tai visiems žmonėms bendras keblumas – tai, kad nepaisant skirtingo įvairių žmonių patirties ir suvokimo lygio, kiekvieno žmogaus sąmonės vidinė realybė yra potenciali jo kaip begalinės kuriančios jėgos realizacija. Šis begalinis potencialas apribotas praktinių veiksmų lygyje. Jūsų galimybės susitinka su jūsų tikrove ant suvokimo ribos. Suvokimas kinta ir atskleidžia jums pasirinkimo ir galimybių įvairovę. Kad sulaužytų pasąmoningus apribojimus, žmogui būtinas techninis „nou hau” (angl.k.- „know how”). Šis „nou hau” reikalingas, kad būtų galima padidinti savo mentalinių galimybių gelmę ir išplėsti jų galimybes, pasiekti pusiausvyrą, kontroliuoti savo fizinę struktūrą ir patirti Begalinio „Aš” išgyvenimą.
Kundalini jogos technikos yra vadovavimas darbui su žmogaus sąmone. Joga tyrinėja įvairius žmogiškosios būtybės išmatavimus, jos gylį, prigimtį ir potencialą. Taip paprastais žodžiais galima paaiškinti žodžio „joga” reikšmę.
Joga tiesiog būtina. Šiandieniniame gyvenime kiekvienas žmogus privalo turėti gilų supratimą, kodėl jis yra žmogiška esybė, ir ką tai reiškia – būti žmogiška esybe. Žmonės daug kalba ir filosofuoja apie vidinę Begalybę ir būdus jai pasiekti. Prisiminkite, kad intelektualios žinios jūsų neišlaikys ir nepalaikys. Žinojimas tik tada tampa tikra išmintimi, kai jūs išgyvenate jį kaip patirtį savo širdyje ir Esmėje. Tik šios išminties- gjan- patirtis gali jus palaikyti. Jei jūs paprasčiausiai kažką žinote arba tikite, kad tai tikra, tai nereiškia, kad galėsite atitinkamai veikti. Bet jeigu jūs atrandate sau tiesą ir veikiate, eidami tos tiesos keliu, jeigu viso to pasekoje jūs galite atrasti palaimą, klestėjimą ir savirealizaciją, tai jokia jėga Žemėje neprivers jūsų atsitraukti nuo tos tiesos arba pasielgti neteisingai. Kai tik jūs pažinote tos tiesos džiaugsmą ir ėmėte mėgautis jos grožiu- jūs tvarkoje.
DISCIPLINA IR TIKROJI IŠMINTIS
Mokiniai privalo suprasti šitą ypatybę. Žinojimas virsta išmintimi, kai jis tampa jūsų asmenine patirtimi. Tai, kas gali būti jums atrama ir palaikymu, pagrįsta tikra išmintimi. Kai kurie mokiniai sako, kad pakanka žinoti apie tiesą. Jie sako, kad žinojimas- gerai, o išmintis- ne. Jie bijo disciplinos ir atsidavimo, kurie būtini tikrajai išminčiai pasiekti.
Guru gali duoti jums žinojimą ir technikas, bet jis negali duoti jums išminties. Čia mes paprastai klystame: mes laikome ką nors išmintingu ir tikime, kad viskas bus teisingai, jei mes mokysimės pas jį, tarnausime jam ir gerai apie jį galvosime. Joga ir išmintis niekada taip neveikia. Guru gali jums duoti techninius įgūdžius, o išmintis priklauso nuo jūsų asmeninės praktikos ir disciplinos. Mokytojas ir mokinys vienodai įtraukti į prašviesėjimo dramą. Mokytojo vaidmuo- suteikti būtinas žinias ir įkvėpti. Jūsų vaidmuo- ne mažiau svarbus!- yra mokytis, praktikuoti ir patirti!
Nuo ko jūs galite pradėti siekti savęs kaip žmogiškosios esybės? Koks yra tas pats svarbiausias žinojimas, kurį jūs galite priimti ir padaryti savo asmenine vidine patirtimi? Aš noriu, kad jūs gerai jaustumėtės ir būtumėte laimingi. Bet taip pat noriu duoti jums tiesioginį savęs pačių kaip žmogiškųjų esybių, ieškančių laimingo ir plinatviško gyvenimo, įsivaizdavimą ir sąžiningą savęs pačių įvertinimą.
TREJOPA ŽMOGAUS STRUKTŪRA
Prieš pradedant mokytis Kundalini jogos, jums būtina suvokti savo struktūros, sudarytos iš kūno, proto ir sielos, trilypumą. Per šias tris briaunas jūsų esybė gali gauti Visatos ir Aukščiausiojo „Aš” išgyvenimo patirtį. Jūs turite suprasti kiekvieną iš šių briaunų, išmanyti jų gylį ir suvokti patirtį, kurią jos teikia.
Kūnas. Fizinis, arba tankusis (medžiaginis), kūnas- pirmoji briauna, kurią jūs kaip žmogiškoji esybė turite įsisavinti ir suprasti. Tai transporto priemonė, kuria jūs keliaujate per šį gyvenimą. Vidinis jūsų mašinos įrengimas labai sudėtingas ir subtilus. Tai ne kaulai ir mėsa, kuriuos jūs matote. Tai labai gerai apgalvota ir organizuota sistema. Joje yra liaukos, kraujotaka, kvėpavimo aparatas, širdies pulsacija, smegenys, sensorinis aparatas ir sudėtinga nervų sistema. Visos šios sistemos sujungtos ir susietos tarpusavyje su struktūra, kurią sudaro minkštieji audiniai ir kaulai, kartu sudarydami vieningą fiziologinę jūsų kūno sistemą.
Jūsų fiziologinė mašina yra funkcionali sistema. Ji nuolat gauna, apdoroja ir atlieka daugybę užduočių. Kiekvienai funkcionaliai sistemai, nepriklausomai nuo jos sandaros, reikia valymo, priežiūros ir reguliaraus derinimo. Normaliai naudojant, jūsų sistema susidėvi ir yra. Jums būtina tiksliai vertinti jos gebėjimą atlikti iškeltus uždavinius, jos galimybes, potencialą ir ištvermę. Tai tie esminiai momentai, dėl kurių jums dera išmokti rūpintis visų pirma.
Pusiausvyra jūsų fiziniame kūne įtakoja visus jūsų gebėjimus ir išgyvenimus. Jei norite patikrinti šio teiginio realumą, paprasčiausiai pabandykite keletą dienų iš eilės persivalgyti, ir viską suprasite. Sykį Niujorke aš sutikau žmogų, kurio istorija įrodė tai. Aš paklausiau jo: „Kodėl tu išlaikomas socialinės rūpybos?” Jis atsakė: „Aš tiesiog negaliu susiimti”. Aš nustebau. jis buvo protingas žmogus su atsparia nervų sistema, turėjo draugų. Bet persivalgymas tapo jam tikra problema. Kas dešimt- penkiolika dienų jam pasidarydavo bloga, ir jis patekdavo į ligoninę. Kai jis iš ten išeidinėdavo, jo prašydavo būti atsargesniam ir neleisti, kad taip vėl atsitiktų. Bet jis čia pat vėl persivalgydavo, susirgdavo ir vėl atsidurdavo ligoninėje. Tai buvo labai galingas ydingas ratas. Persivalgymas išmušdavo iš pusiausvyros visą jo sistemą. Jis blokuodavo visus kitus jo turimus siekius ir tikslus. Pakanka jums vienąsyk persivalgyti, ir jūs išmušite savo kūną iš pusiausvyros.
Fizinis kūnas- tai pamatas, tai šventykla, kurioje galite laikyti savo gyvenimo laimės brangenybes. Kai jūs jauni, galite pavojingai žaisti su savo kūnu, griaudami jį. Bet senatvėje kūnas privers jus sumokėti už visus jūsų žaidimus. Jums nepavyks to išvengti. Kūnas neatleidžia to, ką jūs darote, jis tik saugo jūsų veiksmų rezultatus.
Jūs turite sudaryti grafiką savo kūnui, apskaičiavę jo ekspluataciją ir būtiną aptarnavimą pagal skalę, kuri kis priklausomai nuo amžiaus. Pagalvokite: „Tarkime, aš gyvensiu 100 metų. Toks mano planas. Kaip man elgtis su kūnu- šiuo 1949 ar 1969 metų gamybos modeliu? Aš noriu nugyventi 100 metų, pradedant nuo minėtųjų metų. Kaip dera man rūpintis šita sistema?”
Pirkdami automobilį, jūs galite tikėtis, kad, esant reguliariai techninei priežiūrai, keičiant tepalus ir t.t., jis tarnaus jums tam tikrą laiką. Bet jei jūs laiku nepasirūpinsite planuota priežiūra, jums teks keisti automobilius vos po kelerių metų. Vienok su žmogaus kūnu taip neįvyks. Jūs negalite gyventi taip bebaimiškai, tarsi po penkerių ar dešimties metų galėtumėte pasakyti: „Gerai, galiu pasikeisti kūną, galiu pereiti į kitą”. Jūs dar nesate taip mistiškai susiderinę su Visatos Sąmone, kad galėtumėte tai įkūnyti. Todėl taip svarbu kaip įmanoma geriau naudotis tuo, ką turime. Šitas kūnas- vienintelis, kito jūs negausite.
Kundalini jogoje jūs pažįstate kūną joga- terapijos šviesoje. Jums būtina suprasti savo kūną ir išmokti kuo geriausiai naudotis juo. Jūs privalote sugebėti išlaikyti jį jūsų pasirinktame suvokimo lygyje, kad jis galėtų tarnauti jums vis geriau ir geriau, nesudarydamas problemų. Tai maksimumas to, ką jūs galite padaryti.
Protas. Protas- tai antroji mūsų žemiškojo gyvenimo briauna. Jei mąstymo, supratimo, pakantumo ir kantrybės atžvilgiu jūsų proto horizontas ribotas ir protas ne tiek išvystytas, kad galėtų regėti nematoma ir suprasti kiekvieno veiksmo pasekmes, tai faktiškai neįmanoma gyventi laimingo gyvenimo. Protas nukreipia jūsų veiksmus ir emocijas. Jei jūs neturite geros kortos, jūs nežinosite, kur eiti. Jūs tiesiog einate, be tikslo, nesirinkdami ir nekontroliuodami. Tai yra tai, ką mes savo gyvenime darome. Aš norėčiau išmokyti jus, kaip apsupti save laime. Iš tikrųjų jūs privalote suvokti, kad viskas priklauso nuo jūsų pasaulėjautos. Egzistuoja tokia problema su protu: jūs esate tai, ką jūs mąstote. Kaip išvystyti šį potencialų proto gebėjimą suvokti viską teisingai? Jei kas nors jums atrodo gražus arba išsigimęs, tai tik jūsų mentalinio įvertinimo rezultatas. Kažkas atrodo jums turtingas, net jeigu jis neduoda jums nei penso. Jūs galite įsivaizduoti kažką esant vargšu, nors jis išties sėdi ant maišo su milijonu dolerių. Jūs vadinate jį vargšu savo nuosavo proto dėka. Laimė ir nelaimė egzistuoja jūsų prote, o ne pasaulyje.
Leiskite pasakyti apie tai dviem būdais- kaip mistikui ir kaip mokslininkui. Kai jūs sakote: „Aš žmogus, suvokiantis Dievą”, tai tereiškia, kad jūs suvokiate savo mentalines galimybes ir gebėjimus. Štai tikroji reikšmė. Visa, ką jūs gaunate, visa, ką jūs turite, gaunate savo proto gebėjimų ir kuriančios jėgos dėka.
Mes visada sakome: „Kai aš meldžiuosi, Dievas visada ateina į pagalbą”. Ar supratote jūs kada nors, kas yra malda? Jūs sukuriate vibraciją, nukreiptą į begalinę kūrybinę jėgą, supančią jūsų sielą. Atsakymas ateina- pasireiškia atlikto veiksmo energija. Tada jūs sakote: „Gerai, malda veikia”. Bet tai tik jūsų protas, kuris turi pakankamai jėgos koncentracijai ir darbui su šiuo grožiu.
Būtent protas gali duoti jums jūsų gyvenimo matymą. Koks jūsų gyvenimo tikslas? Dauguma jūsų neužduoda sau šio klausimo. Jūs pernelyg užimti paprasčiausiu išgyvenimu. Tačiau be šio klausimo jūs niekada nepajusite, ką reiškia gyventi. Refleksiškai mes atsakome į šį klausimą: „O, viskas gerai”. Kas gerai, kas tvarkoje? Niekas! Paklauskite ko norite. Visi suras po dvidešimt skundų savo gyvenimu. Kodėl? Kur dingsta laikas? Anksti ryte jūs vykstate į įstaigą ir uždirbinėjate pinigus. Šeštadieniais jums reikia apmokėti sąskaitas ir nusipirkti produktų. Kai ateina ilgosios laisvos dienos, jūs turite pasirūpinti mokesčių sumokėjimu. Taip praeina trys šimtai šešiasdešimt penkios dienos. Mes taip įsitraukę į šios minutės reikalus, kad neįsivaizduojame kitokio gyvenimo. O kai negalime įsivaizduoti nieko geresnio, kas geresnio gali pas mus ateiti?
Mes leidžiame savo metus taip greitai ir tokiame bruzdesy, kad nė nežinome, kas mus palaiko- be dieviškos atjautos palaiminimo. Kad pakenktum proto energijai, reikalingas milžiniškas, visiškai neįtikėtinas mentalinis šokas. Funkcionalioji žmogiškosios mašinos struktūra Kūrėjo sutverta taip puikiai, kad gali atsistatyti po įprastų sukrėtimų ir problemų. Tik jeigu esate nuolatinėje įtampoje be atsipalaidavimo, jei nėra jokio atokvėpio, o tik amžinas nuobodulys ir mentalinės energijos stoka, tai sujaukia protą ir atima laimę. Tada jūs turite kreiptis į psichiatrą, konsultantą arba jogą. Jūs tampate priklausomi nuo to, kas sugebės naujai nukreipti jūsų energiją ir padėti jums.
Bet aš tikiu, kad kiekviename žmoguje yra Dievas. Aš nemanau, kad jūs turite priklausyti nuo kokio nors išminčiaus, kuris pravers žąslus jums per šnerves ir vedžios jus kaip asilą už pavadėlio ir kalbės jums apie Dievą. Jums nereikalingi pamokslininkai ir gyduoliai (vaistininkai). Visa, ko jums reikia,- patirti Dievo išgyvenimą savyje. Bet jums tiek praplovė smegenis, kad jūs šitą mintį suprantate visai ne taip. Jūs galvojate, kad Dievas- tai tas vaikinas, kuris gyvena septintame danguje, laiko viršūnėje, ir stebi jus.
Supraskite žodį „Dievas” (rusų k.- „bog”, anglų k.- „god”). Šios raidės reiškia tris pasaulio principus : Būtis ( rusų k. „bytije”, anglų k. „beeng”), g i m i m a s, Organizacija (rusų k. „organizacija”, anglų k. „birth”), p a l a i k y m a s , ir Žūtis (rusų k. „gibelj”, anglų k. „death”), s u g r i o v i m a s . Aš tik paėmiau pirmąsias žodžių raides, sudėjau kartu, ir gavau žodį „Dievas” . Dievas- tai gimdantis pradas mumyse, persmelkiantis visą kūriniją. Tai dviejų begalybių susijungimas sąryšyje su visapimančia kuriančiąja jėga. Mainydamosi jos pagimdo visa kita.
Kai jūs tampate žmogumi, suvokiančiu Dievą, jūs atrandate savyje mentalinės begalybės jėgą. Jums būtų didelė pagalba rasti žmogų, kuris būtų kartu su jumis ir padėtų įgyti šitą patirtį. Jūs galite gauti žinojimą iš ko tik norite, jis visada bus jums puiki dovana. Jūs galite veikti bet kuriame lygyje, bet jums būtina per savo paties patirtį išmokti būti išmintingu ir efektyviu. Prisiminkite: jumyse yra trys aspektai. Jumyse yra žemasis „aš”- medžiaginis, arba fizinis; yra vidurinis (centrinis) „aš”, žinomas kaip esantysis „aš”; ir yra aukščiausiasis „Aš”- stiprus, išmintingas ir subtilus „Aš”. Suteikdami protui galimybę reguliariai gauti begalybės patirtį, jūs palaikote jo lygį ir mastą atžvilgiu to, kokia iš tikrųjų turi būti žmogiškoji esybė.
Siela ir dvasia. Trečioji žmogiškosios esybės briauna- tai siela, dvasia. Kaip nė viena lempa negali degti be aliejaus, taip nė viena gyvybė negali egzistuoti be vidinio ryšio su dvasia savyje. Dvasia turi daug reikšmių, atspalvių ir briaunų. Jeigu reiktų išskirti visame tame svarbiausią giją, tai būtų bendrasis kosminės energijos srautas. Katalikybėje mes vadiname jį Dievu. Jogoje vadiname jį Kosmine Energija. Dvi reikšmės ir Viena realybė- abi reiškia vieną ir tą patį.
Jums būtina suvokti tarpusavio ryšį su šita Begaline Energija ir išmokti susiderinti su ja, kad pasiektumėte savo tikslų. Jūs galite gyventi sveiką, laimingą, palaimintą gyvenimą, pilną realizacijos ir grožio. Jūs galite patirti gilų pasitenkinimą būtimi. Jūs galite būti tiek kupini šito pasitenkinimo, kad, jei jums tektų palikti šią planetą, jūs galėtumėte tiesiog pasakyti „ačiū” ir pajusti dėkingumą.
Savo socialiniuose įpročiuose ir komunikacijoje mes dažnai neteisingai suprantame arba neigiame savo pačių pamatą – savo dvasinę prigimtį. Mes visų pirma – dvasios ir tikėjimo žmonės. Tikėjimas- mūsų pirminis impulsas ir paskata. Tikėjimas- mūsų aukščiausias gebėjimas. Mūsų švara ir intuicija kyla iš tikėjimo, tačiau vidinis begalybės išgyvenimas nustojo būti mums natūraliu dalyku.
Aš noriu paliesti nepaprastą klausimą. Kokios religijos jūs besilaikytumėte, jos tikėjimo, tradicijų ir praktikų tikslas – atvesti jus į jūsų tikrosios kilmės – Begalybės – išgyvenimo patirtį. Religija turi padėti jums išsilaisvinti nuo jūsų savinaikos ir apsiribojimo. Ji turi įkvėpti ir pakylėti jus iki jūsų kaip žmogaus realizacijos pilnatvės. Bet vietoj to jūs paprastai įsisavinate prietarus, imate dalinti žmoniją, mokotės mylėti ir nekęsti žmonių pagal jų priklausomybę tam tikroms minties srovėms, pagal jų pažiūras arba jų atliekamas praktikas. Šis neteisingas auklėjimas atnešė žmonijai tiek blogio, kad religijos negali jo kompensuoti jokiais kilniais veiksmais, vardan kurių jos ir susikūrė.
Mes praradome ryšį su pagrindine religija- dvasiniu impulsu ir identiškumu mūsų širdyse. Mes nesuprantame netgi esminio koncepto, slypinčio žodyje „religija”. Šis terminas kilęs iš lotyniško žodžio „religio”. Jis reiškia „atsigręžti į savo pradžią”. O kas buvo pradžioje? Dvasia! Kas laukia mūsų pabaigoje? Dvasia! Tad dėl ko jūs ginčijatės? Dėl ko visas šis mūšis? Kai išgyvenate savo ištakas kaip realybę, jūs laimingi. Būkite pastovūs bet kokiomis aplinkybėmis ir laikykitės savo: jūs- Begalybės dalis. Visada kliaukitės šita jėga- ir jūs niekada nebūsite nelaimingi.
Laimė ir dvasinės žmogiškojo gyvenimo briaunos įvaldymas – paprasta ir betarpiška praktika. Problema yra tai, kad mes niekada nemokėme savo proto priimti Begalybę kaip savo pradą. Vietoj to mes pasislėpėme už ritualų atlikinėjimo. Visos šitos cerkvės, šventyklos, sinagogos, visos tarnystės Dievui vietos iš pradžių turėjo tikslą sukurti grupinę sąmonę. Kai susikuria grupinė sąmonė ir jūs rūpinatės kitais, jūs pradedate kilti į Visatos Sąmonę. Visos šventyklos buvo skirtos tam, kad vieno tikėjimo žmonės galėtų susirinkti, kartu šlovinti Dievą ir pakilti. Toks buvo pradinis tikslas. Mūsų laikais žmonės ateina ten agituoti už savo kandidatą ir kovoti už teisę kontroliuoti sinagogą ar cerkvę. Arba šventykla tampa tribūna kokiam nors pamokslininkui, kuris gražbyliauja, realizuodamas savo troškimą būti įdomiu ir originaliu. Tarnystė šventykloje tapo reguliariu mechanišku ritualu – organizuota sistema sistemos viduje.
Pasirūpinkite dvasine jūsų gyvenimo briauna, jungdamiesi su kitais tam, kad gautumėte savojo „aš” patyrimą ir jo, grupės bei Visatos išaukštinimą. Beveik visur pradinis bendro sąmonės išaukštinimo patyrimo tikslas ir praktika buvo pamiršti, iškreipti arba tiesiog išnyko. Nepaisydami šios mūsų gyvenimo briaunos, nevystydami jos, mes pasimetame. Kai žmogus neužsiima savo individualios sąmonės vystymu ir jos nukreipimu į grupinę, jis negali pasiekti aukščiausio Visatos Sąmonės išgyvenimo. Visada egzistuos kliūtys, ribojančios žmogų. Grupinės sąmonės vystymas iki Begalybės išgyvenimo patirties – tai tiltas, jungiantis mus su Visatos Sąmone. Jis išlaisvina Beribį „Aš” ir numalšina dvasinį troškulį.